Kelionė 2022 Nr. III (23) (el. versija)
Vėl susitinkame Kelyje, kad vieni kitus pastiprintumėm atradimais ir artumu, kad padrąsintume tęsti Kelionę, net jei nuo skausmingų dabarties klausimų ir patirčių kartais svyra rankos. Slėniai, kuriuos šiuo įtampų metu turime įveikti drauge, išties trikdantys: karas ir mūsų reakcijos į jį, ligos ir apsisprendimų būtinybė, infliacija, palietusi kasdienę mūsų duoną, nesusikalbėjimai ne tik su skirtingas nuomones turinčiais asmenimis, bet ir su savimi pačiais ar Dievu.
Vienas iš opiausių šiandienos vargų – teisingumo alkis, atleidimo iššūkis ir sąžiningumas, kai atsidūrę kryžkelėje turime apsispręsti: eiti į priekį ar dezertyruoti, renkantis saviapgaulę ir savęs naikinimą. Tad šio numerio tekstai kalba apie tai, kas skauda. Ištikimosios mūsų bendrakeleivės teologės Jūratė ir s. Ligita gilinasi į klausimus, kuriuos neišvengiamai nešiojamės: kas yra teisingumas? Teisingumas, vykdomas teismo salėje ar širdyje? Kas yra teisingumo dorybė ir kaip ją praktikuoti kasdienybėje? Kaip „sugyvena“ teisingumas ir atleidimas, vienas antrojo nepaneigdami ir neapribodami? O kaip apie teisingumą kalbėti karo akivaizdoje?
Popiežius Pranciškus kviečia apie karą kalbėti parodant žmogiškąją jo dramą, kuri skleidžiasi paprastų taikių žmonių išgyvenimuose, todėl dalinamės ukrainietės teisininkės Marijos liudijimu. „Trokštu ne keršto, o teisingumo“, – sako mergina, pasakojanti, kaip aidint sprogimams ir aplink žūstant nekaltiems žmonėms po dešimties dienų pragaro su šeima pasitraukė iš rusų bombarduojamo Hostomelio.
„Nutylima tema“ šį kartą toli nuo ginklų žvangesio, tačiau kalba apie vidinę kovą, kai... pasirenkame naikinti save. Apie valgymo sutrikimus ir kovą su jais bei augimą savęs priėmime dalinasi Vaida.
Pokalbiuose su policininku Daliumi, mons. Rolandu, menininkėmis Evelina ir Indre taip pat matyti teisingumo konkrečiose gyvenimiškose situacijose paieškos. Be to, dar daugybė ir įkvepiančių, ir atsikvėpti leidžiančių vaizdų bei tekstų laukia drauge keliaujančiųjų į Taikos Kunigaikščio glėbį.